sprukčioti

sprukčióti, -iója, -iójo intr. 1. KŽ slidinėti, sprūdinėti: Kramslys kąsnojamas sprukčió[ja] po dantis J. Žirniai nesuvirę kąsnojant sprukčió[ja] dantyse J. Dviračio pėdalai sprukčiója, kai smarkiau pamini, tik sprukt sprukt Snt. 2. J dairantis kraipytis į šalis (apie akis).